Kronikos

Iš Imperion Wiki.

Imperijų kronikos.

Apie 10000 metų pr. m. e.: Titanai pradeda tirti erdvę, trokšdami žinių ir galybės.

Visą amžių jie statė milžinišką žvaigždžių imperiją. Kadangi Titanai neatrado kitų gyvybės formų, jie pasivadino pačiomis protingiausiomis, išsivysčiusiomis būtybėmis visoje galaktikoje.

Maždaug 6000 metų pr. m. e.: Visai netyčia Ksenos planetoje atsirado keista gyvenimo forma, glaudžiai susijusi su augalais ir gyvūnais. Hemanoidai Ksenai, kaip Titanai pavadino šias būtybes, turėjo ypatingą savybę – telekinezę, kurios jėga spartino primityvių augalų augimą. Vis dėlto Titanai pagalvojo, kad tai tik primityvūs pirmuonys. Nors Ksenai turėjo intelektą panašų į žmogų, jie tapo beteisiais vergais gausiose Titanų kasyklose.

Maždaug 6000–3000 metų pr. m. e: Beveik tūkstantmetį Ksenai buvo Titanų vergai. Per tą laiką jie be perstojo dauginosi visose erdvėse ir greitai jų tapo žymiai daugiau nei Titanų. Kadangi jų šeimininkai savo darbuose naudojo tik protingiausius Ksenus, jų populiacija tapo labai įsivysčiusia, turinčia galingą intelektą ir gerus telekinezės įgūdžius. Dabar jie galėjo paveikti ne tik augalus, bet ir sudėtingas struktūras, keičiant jų formas iš mažų į dideles ir atvirkščiai. Jie automatiškai plėtojo savo intelektą, atliekant vis sudėtingesnius uždavinius. Jų integracija į Titanų bendruomenę vyko vis sparčiau. Praėjus tūkstančiams metų daugelis Ksenų suvokė savo vergišką padėtį ir prasidėjo didžiulis sukilimas.

Pirmieji maištai buvo lengvai ir greitai sustabdomi, bet neužilgo jie pasidarė organizuotesni ir galiausiai Ksenai paskelbė savo valdžią atskirose planetose. Taip prasidėjo kruvinas ir žiaurus karas tarp Titanų ir jų pavergtų genčių. Iš pradžių Titanus kare lydėjo nesėkmės, nes Ksenų buvo daugiau ir jie buvo gerai pažengę karo moksluose bei turėjo strateginių įgūdžių. Tuomet Titanai išrado virusą, kuris galėjo sunaikinti visus Ksenus. Nuo šio biologinio ginklo mirė daug Ksenų, tačiau dalis iš jų išgyveno ir pratęsė kovą. Praradę viltį laimėti atvirame mūšyje, Titanai nusprendė susprogdinti tas planetas, kuriose dominavo Ksenai ir taip visiems laikams atsikratyti bjaurių humanoidų. Bet vis dėlto keliems Ksenams pavyko pasprukti netgi iš tokio pragaro – tuo metu jie jau buvo pradėję statyti savo pirmus primityvius laivus, panaudojant gebėjimus konstruoti daiktus iš laivų griuvėsių ir kitų organinių junginių.

Maždaug 3000–2500 metų pr. m. e: Titanai suvokė pražūtingus karo padarinius. Per visą beprasmišką ir siaubingą karą buvo sunaikintos ištisos kosminės erdvės, ignoruojamos moralės ir etikos normos, buvo vykdomas ciniškas genocidas. Titanų lyderiai susigėdo dėl visų karo padarinių ir nutarė pakeisti istorijos kroniką, išbraukdami visą informaciją apie Ksenus, o spragą istorijoje būsimoms kartoms paaiškinti, kaip didžiojo pilietinio karo pasekmę.

Vis dėlto fiktyvus pilietinis karas neigiamai paveikė Titanų visuomenę. Dideli sugriovimai ir daugybė aukų sukėlė nesutarimų tarp Titanų. Bijodami tikrojo pilietinio karo, mokslininkai sugalvojo ypatingą kodą, kuris draudė Titanui susikauti su Titanu. Centralizuotas stebėjimas garantavo šio įstatymo laikymąsi. Laikui bėgant kodas ir draudimas kariauti tarpusavyje tapo įprastu Titanų gyvenimo būdu. Apie Ksenus jau buvo pamiršta. Liko tik legendos apie karus su siaubingais monstrais, bet niekas neįtarė, kad tai vyko iš tikrųjų.

Maždaug 1000 metų pr. m. e.: Titanai vis keliavo po erdves, tikėdamiesi surasti naujas gyvenimo formas, turinčias intelektą. Staiga vienoje iš eilinių planetų Titanai aptiko Teraniečius. Tai buvo protingos būtybės. Titanai neketino pavergti jų planetų, atvirkščiai jie susidomėjo šiais taip trumpai gyvenančiais padarais ir pradėjo juos tyrinėti. Tūkstančio metų bėgyje Titanai stebėjo, kaip vystosi ir progresuoja Teraniečių civilizacija. Keletas Titanų nusileido į Žemę, bet teraniečių primityvus mąstymas neleido jiems suprasti ateivių misijos. Nusivylę daugelis Titanų paliko žemę, bet keli iš jų pasiliko kaip dievai. Vėliau Titanų lyderis liepė savo pavaldiniams palikti žemę. Tik miglotos Teraniečių legendos priminė apie ateivius-dievus.

Maždaug 3000–2000 metų pr. m.e.: Laikui bėgant Titanų laivai, užskridę toli į kosmosą, aptiko naujas Ksenų kolonijas. Dievo pamiršta gentis gyveno kaip laukiniai gyvūnai be moralinių ir etinių suvokimų, be gailesčio ir meilės. Jie pastoviai kariaudavo tarpusavyje, tobulindami karines technologijas. Tačiau iki šiol nebuvo jokios koalicijos prieš tikrus priešus – Titanus, nors Ksenai niekada nepamiršdavo savo neapykantos jiems.

Tik praėjus apie 5000 m. po vergystės žlugimo Ksenų vadui Joralui pavyko sujungti atskiras gentis ir kolonijas į vieną valstybę. Jis paskelbė visuotinę mobilizaciją prieš Titanus ir liepė statyti galingą oro laivyną.

Tuo metų Titanai irgi ruošėsi karui su Ksenais. Tuo momentu jie turėjo tik minimalią kariuomenę.

2084 m. kovo 6 d.: Teraniečiai kolonizavo Marsą. Kolonijos paskirtis buvo žaliavų gavyba, kurių trūko Žemėje. Klimato sąlygos Marse buvo labai nepalankios. Veikė neigiamas magnetinis laukas.

2084 m. lapkričio 9 d.: Įvyko pirmoji katastrofa Marso kolonijoje. Itin stipri saulės audra sulaužė vieną iš šešių geodezijos turbinų. Visi 2651 kolonistai žuvo. Nepaisant žmonių aukų ir kitų problemų, darbas Marse tęsėsi dar kelis metus.

2091 m. balandžio 21 d.: Marse gimė Džuno Nevin.

2100 m. gruodžio 31 d.: Ksenų laivynas, vadovaujamas Yoralo, pasirodo titanų sistemos ribose, nustebindamas savo priešus. Nesutikdami jokio pasipriešinimo, Ksenai sugebėjo patogiai dislokuoti savo galingiausius ginklus. Flotilė apsupo planetą ir panaudojo savo mirtiną ginkluotę. Gimtoji Titanų planeta buvo sunaikinta. Viskas, kas nuo jos liko – tai įkaitintas magmos kamuolys kosmose. Bet Yoralas neįvertino savo ginklų, kurių prototipai niekada nebuvo kruopščiai testuojami, naikinamosios galios, ir didžioji Ksenų laivyno dalis kartu su savo vadu Yoralu buvo sunaikinta per galingą planetos sprogimą. Titanai buvo visiškai sutrikę. Jie nežinojo kas ir kodėl juos atakavo. Gimtosios planetos sunaikinimas juos paralyžavo – jie neteko didžiosios dalies savo mokslų ir technologijų, bei didesnės savo populiacijos dalies. Faktiškai Titanai buvo sužlugdyti, ir tik netikėta Yoralo mirtis, sukėlusi tarp Ksenų kruviną vidinę kovą dėl valdžios, neleido jų visiškai sunaikinti. Šią sunkią akimirką Titanai dar kartą prisiminė apie Teraniečius, kurie tuo metu mėgino įveikt savo Saulės sistemos ribas.

2113 m. spalio 9 d.: Pirmasis kontaktas tarp Titanų ir Teraniečių. Titanams paliko didėlį įspūdį teraniečių atkaklios ir ryžtingos pastangos kolonizuoti Marsą, naudojant, anot Titanų, visiškai tam nepritaikytas technologijas. Titanų vadovybė nusprendė, kad Teraniečių ištvermė ir užsispyrimas padės Titanams kariaujant prieš Ksenus. Daugumos Žemės valstybių vyriausybių sprendimu buvo išrinktas komitetas, kuris turėjo atstovauti Teraniečiams pirmame susitikime su Titanais. Tarp komiteto narių buvo 35-ių metų pulkininkas-leitenantas (vėliau tapęs generolu) John Cronus kartu su padėjėju Juno Nevinu. Jie abu dalyvavo pirmame susitikime, po kurio sekė visa eilė naujų pasitarimų. John Cronus tapo patikimu Apollo – Titanų tyrinėjimo laivyno vado – draugu. Toks pasitikėjimo laipsnis ir aukšta karinė kvalifikacija padėjo jam pasiekti generolo laipsnį ir Vyriausiojo Ambasadoriaus postą.

2114–2117m.: Titanai įrodė savo nepaprastą dosnumą ir perdavė Teraniečiams visą eilę naujų mokslų, tarp jų: kolonizavimo įgūdžius, padėjusius lengvai apgyvendinti Marsą ir įkurti pirmąsias bazes Veneroje. Dar viena dovana – Hipererdvės technologija padėjo Teraniečiams išvykti iš savo Saulės sistemos. Bet Titanų dosnumas turėjo savo kainą – jie propagavo, kad aukštas vystymosi laipsnis įmanomas tik tuo atveju, jei Teraniečiai vykdys centralizuotą planetos ir efektyvią kosminio stebėjimo programas. Jų manymu tik tokio pobūdžio nusikaltimų ir karo prevencija padės palaikyt taiką jų regione. Visi patarimai buvo tinkamai įvertinti ir sulaukė palaikymo tarp galingiausių Žemės valstybių. Tuo tarpu neturtingos valstybės šalinosi šių veiksmų dėl savo nepriklausomybės ir saugumo praradimo.

2117 m. spalio mėn.: Buvo paruoštas slaptas pasiūlymas Centralizuotos Vyriausybės šalininkams: Titanai buvo pasiruošę pateikti viešus įrodymus, siekdami galutinai įtikint žmoniją Titanų plano būtinumu. Atsiligindami jie žadėjo tęsti naujausių technologijų Teraniečiams perdavimą. Jų pasiūlymas buvo priimtas - generolas John Cronus asmeniškai pasirašė kontraktą.

2117 m. spalio 23 d.: Titanų kosminiai laivai subombarduoja nedidelę salą Karibų jūros regione, kurią valdė grupuotė politinių disidentų. Šis veiksmas įrodė Titanų ginkluotės pajėgumą ir tikslumą.

2118–2136 m.: Titanų ir galingų valstybių triumfas. Baimė prieš užpuolimus privertė plano kritikus nutilti. Pirmą kartą planetos istorijoje buvo išrinkta Teraniečių Vyriausybė, turinti neribotus įgaliojimus. Kiti metai pasižymėjo sparčia planetos militarizacija – padedant Titanų buvo sukurti modernūs kosminiai laivai. Teraniečiai teturėjo paprastus transportinius aparatus, nes tuo metu kosminė militarizacija atrodė nereikalinga, per brangi ir techniškai neįmanoma. Tuo pačiu metu prasidėjo naujų Žemės kolonijų plėtimasis. Naujai atrastos planetos turėjo dideles resursų atsargas, kurioms išgauti atsirasdavo vis daugiau Žemės emigrantų iš nesutinkančių su Titanų globos politika tarpo. Jie nepasitikėjo Centralizuota Vyriausybe ir nepalaikė militarizacijos politikos, nematydami akivaizdžios grėsmės žmonijai, nebent iš Titanų pusės. Tarp tų, kas prieštaravo sistemai, buvo Juno, kuris paliko karinę tarnybą po Titanų išpuolio Karibų jūroje ir kartu su kolonizavimo laivu „Piligrimas“ bei penkiais kitais laivais išvyko tyrinėti nežinomas kosmoso erdves. Netikėta hipererdvės audra užklupo nepasiruošusius tarpžvaigždinius keliautojus ir numušė laivyną nuo kurso. Po audros jie atsidūrė už Saulės sistemos ribų, šalia tinkamų gyvenimui planetų. Vienoje jų Piligrimo keliautojai įkūrė kolonija – Nebula. Kitų laivų kolonistai įsikūrė kaimynystėje. Dauguma kolonistų buvo disidentai ir apie savo veiksmus nepranešė. Po penkių metų intensyvių bet bevaisių paieškų Centralizuota Vyriausybė paskelbė kolonistus žuvusiais. Netrukus teraniečiai Nebuloje sutiko dar vieną ateivių rasę – Ksenus. Kolonistai buvo nustebę, kad Ksenai pakankamai sklandžiai kalbėjo keliomis žmonijos kalbomis. Iš pradžių žmonės prisibijodavo laukinių Ksenų, kurie taip akivaizdžiai skyrėsi nuo kilnių Titanų. Be to, neįprastos Ksenų biotechnologijos, absoliučiai kitokios nei titanų, nekėlė didelio pasitikėjimo. Bet po kelių mėnesių Teraniečiai įvertino Ksenus, kaip patikimus verslo partnerius ir pasakotojus, ir ilgiems metams sudarė tvirta aljansą. Teraniečiai pranešė Ksenams apie priežastis, kurios privertė juos palikti gimtąją Žemę: Titanų kišimasis ir Centralizuotos Vyriausybės diktatūra. Ksenai liko nebylūs ir neminėjo, ką žino apie Titanus. Metams bėgant Nebula tapo stipria nepriklausoma kolonija su galinga ekonomika. Praėjus maždaug dešimčiai metų po kolonijos įkūrimo dėl ekonominių priežasčių ir nostalgijos buvo nuspręsta susisiekti su Žeme. Bijodami naujų Centralizuotos Vyriausybės persekiojimų, Nebula ir kaimyninės kolonijos pradėjo masinį militarizavimąsi, kol po aštuonerių metų su pranešimu į Žemę išvyko du drąsūs ir kilnūs kolonijos atstovai. Pranešimas apibendrino visus aštuoniolikos metų Nebulos įvykius. Taip pat jame buvo pareikštas reikalavimas pripažinti Nebulą nepriklausomu ir lygiu politiniu vienetu, kartu pareikšdami pasiūlymą sudaryti bendrą koaliciją federacijos pagrindu. Derybos turėjo vykti Nebulos sistemoje, be jokio Titanų įsikišimo. Pranešime nebuvo nurodytos ilgos tylos priežastys ir kontaktai su Ksenais. Šią sąjungą su ateiviais Nebulos gyventojai norėjo išlaikyti, kaip netikėtą kozirį, jei Žemė nebus susidomėjusi taikiomis derybomis.

2136 m.: Centralizuota Vyriausybė gavo pranešimą ir siekdama sustiprint bei išplėsti savo galią sutiko vykdyti derybas su Nebula. Diplomatai išvyko į Nebulą galinga flotile, kuri turėjo demonstruoti, kad Vyriausybė nesiruošia lengvai atsisakyti savo įgaliojimų ir tapti pasigailėtinu smulkių kolonijų norų vykdytoju. Sustiprindami savo pozicijas Teraniečiai nenorėjo Titanų kišimosi į derybų eigą, bet pastarieji su tuo nesutiko. Sunerimę dėl galimos sąjungininkų išdavystės, Titanų karinis laivynas slapčia sekė Teraniečius.

2136 m. gruodžio 7 d.: Titanų laivynas pasirodo Tabulos sistemoje, sekdamas Teraniečių laivus ir užima poziciją toliau nuo jų radarų vulkaninio tipo planetoje, kurioje gyveno didžiausia Ksenų kolonija. Ta pačia akimirka Titanų laivai buvo užpulti ir visiškai sunaikinti. Teraniečių laivai, kurie atsiliepė į pagalbos signalą, įvykio vietoje rado tik Titanų flotilės likučius. Žemės Centralizuota Vyriausybė nedelsiant apkaltino Nebulą surengusia pasalą.

2137 m. vasario 24 d.: Žemė paskelbia karą Nebulai ir jos sąjungininkams.